Saugaus eismo bendrovės teritorijoje instrukcija
1. Skyrius. Bendroji dalis
1. Instrukcija nustato vidaus eismo tvarką visoje AB “Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” (toliau – Bendrovė) teritorijoje.
2. Instrukcijos reikalavimai taikomi transporto priemonėms, visų rūšių automobiliams, geležinkelio transportui, krovimo mašinoms, savaeigiams mechanizmams, dviratininkams, elektrinėms mikrojudumo priemonėms, pėstiesiems.
3. Šios instrukcijos reikalavimus privaloma vykdyti visiems Bendrovės darbuotojams, kitų įmonių ir organizacijų darbuotojams, vykdantiems darbus Bendrovės teritorijoje, asmenims įeinantiems ar įvažiuojantiems visų rūšių transporto priemonėmis ir esantiems Bendrovės teritorijoje. Jų vadovai privalo supažindinti savo darbuotojus su šios instrukcijos reikalavimais ir užtikrinti, kad būtų jų laikomasi. Transporto ir pėsčiųjų judėjimo tvarka nurodyta „Transporto priemonių ir pėsčiųjų judėjimo Bendrovės teritorijoje schemoje (1 priedas).
4. Eismo dalyvių elgesys Bendrovės teritorijoje yra grindžiamas tarpusavio pagarba ir atsargumu.
5. Eismo dalyviai privalo žinoti šią instrukciją, laikytis jos reikalavimų, kelio ženklų ir kelių ženklinimo reikalavimų.
6. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
7. Eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, želdinių, užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti prie gaisrinio hidranto ar kitos įrengtos gelbėjimo įrangos, mėtyti iš transporto priemonės kokių nors daiktų, šiukšlių, pilti tepalų ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinkos.
8. Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti – pranešti dispečeriui – pamainos vadovui tel. 9093 arba 9482 mob., +370 614 26971, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius.
9. Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Transporto priemonių vairuotojai privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
10. Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
11. Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau – techniniai reikalavimai) neatitinkančią transporto priemonę, su pasibaigusia valstybine technine apžiūra, o krovos techniką pasibaigus techninio patikrinimo datai. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos
12. Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti.
13. Mopedą, motociklą, triratį, taip pat lengvąjį keturratį, keturratį, galingąjį keturratį ir sunkųjį keturratį (toliau – visų rūšių keturračiai) privalu vairuoti abiem rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai ranka rodomas signalas).
14. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
15. Bendrovės teritorijos vietose, nereglamentuotose kelio ženklais, eismo pirmenybę turi Bendrovės transporto priemonės ir krovimo technika. Kitų organizacijų transporto priemonės privalo netrukdyti jų darbui, saugiam eismui ir jas praleisti.
16. Visos motorinės transporto priemonės važiuodamos teritorija privalo važiuoti tik su įjungtais artimosios šviesos žibintais. Krovos technika šviesiu paros metu gali naudoti tik signalinį geltonos spalvos žiburėlį, esant blogam matomumui ir tamsiam paros metui, taip pat privalo įjungti artimosios šviesos žibintus.
17. Visi eismo dalyviai privalo laikytis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių, Kelių eismo taisyklių reikalavimų.
2. Skyrius. Pagrindinės sąvokos
18. Eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo: vairuotojas, pėsčiasis, keleivis.
19. Pavojingos zonos – krantinės, Bendrovės teritorijos vietos, kuriose vykdomi statybos bei remonto darbai, manevruoja geležinkelio sąstatai, dirba krovos technika.
20. Krovos zona – Bendrovės vieta, kurioje vykdomi krovos darbai, naudojant techniką ir/arba technologinę įrangą.
21. Pėsčiasis – asmuo, esantis Bendrovės teritorijoje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, vedantis dviratį, mopedą, motociklą. Pėsčiuoju nelaikomas kelyje dirbantis asmuo.
22. Pėsčiųjų takas – pėstiesiems skirta teritorijos dalis arba takas, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais „Pėsčiųjų takas“ arba horizontaliuoju kelio ženklinimu.
23. Transporto priemonė – priemonė, skirta žmonėms arba kroviniams vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas, mašinas su kranais ir lengvuosius automobilius.
24. Transporto priemonės stovėjimas – iš anksto numatytas transporto priemonės sustojimas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.
25. Krovos technika – šakiniai ir frontaliniai krautuvai, mobilūs krautuvai, kėlimo platformos, uosto vilkikai.
3. Skyrius. Reikalavimai teritorijai, darbų organizavimui siekiant užtikrinti saugų eismą
26. Bendrovės teritorijoje turi atitikti šiems reikalavimams:
26.1. Keliai, privažiavimai, praėjimai turi būti neužkrauti kroviniais ir kitais daiktais, trukdančiais laisvai pravažiuoti transportui ir praeiti žmonėms.
26.2. Keliai, pravažiavimai, krantinės, geležinkelio keliai, pervažos ir perėjos turi būti pastoviai prižiūrimos, tvarkingos, švarios, apšviestos, jų dangos laiku remontuojamos užtikrinant autotransporto, krovimo mašinų, savaeigių mechanizmų, geležinkelio transporto ir pėsčiųjų eismo saugumą.
26.3. Teritorijoje turi būti pastatyti ar iškabinti kelio ženklai, atitinkamai pažymėtos pavojingos kelių atkarpos.
26.4. Nuo kelių pravažiavimų, pervažų, perėjų turi būti valomas sniegas, ledas, purvas, šiukšlės, naftos produktų atliekos. Apledėjimo atvejais barstoma smėliu, šiltu ir sausu metų laikotarpiu laistoma vandeniu.
26.5. Krovimo mašinų ir transporto priemonių parkavimui teritorijoje yra išskirtos ir pažymėtos atitinkamos vietos (aikštelės), netrukdančios saugiam eismui. Parkavimui naudoti pravažiavimus draudžiama, už parkavimą neleistinose vietose taikomos drausminės priemonės
26.6. Visi liukai, šuliniai, duobės, tranšėjos ir pavojingos vietos, keliančios grėsmę transportui ir žmonėms, turi būti uždengtos dangčiais arba patikimai (visu perimetru) aptvertos atraminėmis sienelėmis ar specialia tvorele ir pažymėtos STOP juosta. Aptvaro aukštis turi būti ne žemesnis 1.6 m.
27. Draudžiama užkrauti kelių, pravažiavimų važiuojamąją dalį, perėjas, geležinkelio ir kranų kelius. Privaloma laikytis šių atstumų:
27.1. pagrindinių pravažiavimų plotis krovimo mašinoms ir autotransporto priemonėms – ne mažiau 6.0 m;
27.2. pravažiavimai krautuvams tarp rietuvių – 3.5 m; 27.3. praėjimai tarp rietuvių, krovinio ir sandėlio sienos – 1.0 m, tarp degių, pavojingų medžiagų (medienos, amonio nitrato trąšų) – 2.0 m.
28. Atvirose aikštelėse krovinius galima sandėliuoti:
28.1. ne arčiau 1 m nuo labiausiai išsikišusios krano portalo dalies;
28.2. nuo bėgio galvutės – 2,5 m.;
28.3. nuo kelio važiuojamosios dalies krašto 1.5 m.
29. Pašaliniams žmonėms draudžiama būti tose vietose, kur vyksta krovos darbai.
30. Jeigu dirbama kranais su greiferiais, elektromagnetais, automatiniais čiuptuvais – kranų darbo zonoje draudžiama būti žmonėms, važiuoti, vaikščioti ir atlikti bet kokius kitus darbus. Tokia darbo zona turi būti pažymėta įspėjamaisiais ženklais.
31. Kroviniai gali būti perkraunami važiuojamoje kelio dalyje tik tame kelyje pastačius įspėjamuosius ženklus iš abiejų krovos zonos pusių.
32. Krantinių priekinėje dalyje ir ant krovinių rampų palei kraštus turi būti įrengti patvarūs ratų atmušėjai, neleidžiantys nukristi mašinoms.
4. Skyrius. Transporto priemonių eismas bendrovės teritorijoje
33. Transporto eismas ir darbas bendrovės teritorijoje susijęs su rizikos veiksniais ir reikalauja iš vairuotojų maksimalaus atsargumo ir atidumo.
34. Vairuotojai pažymėjimus privalo pateikti asmenims, kontroliuojantiems darbuotojų saugą ir sveikatą darbe.
35. Transporto priemonių greitis važiuojant bendrovės keliais turi būti toks, kad bet kada būtų galima sustoti saugiu atstumu atsiradus netikėtai kliūčiai, bet ne didesnis kaip 30 km/val.;
36. Transporto priemonių judėjimo greitis kelyje negali viršyti:
36.1. -15 km/h – artėjant prie reguliuojamų geležinkelio pervažų;
36.2. – 10 km/h – artėjant prie nereguliuojamų sankryžų ir geležinkelio pervažų, siauruose pravažiavimuose, velkant kitas mašinas, sugedus apšvietimui;
36.3. – 5km/h – įvažiuojant iš šalutinio į pagrindinį kelią, uždarose sandėlių patalpose, važiuojant remontuojamomis kelio dangomis ir vietose, kur pastatyti pavojus nurodantys užrašai ir ženklai;
36.4. – 3 km/h – ant rampų
37. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, sandėlių, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, sandėlius, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę – į jo važiavimo krypties eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.
38. Transporto priemonė, perkrovimo technika, kuria dirbama sandėlyje, krantinėse, rampose greitis turi būti tolygus be jokių nereikalingų pagreitėjimų ir staigių stabdymų. Vairuotojas tokiose darbo zonose turi būti ypatingai dėmesingas, pastoviai stebėti kelio būseną ir judėjimo trajektoriją.
39. Transporto priemonėms važiuojant vienai už kitos, vairuotojai privalo laikytis saugaus atstumo, kad būtų galima laiku sustabdyti tuo atveju, jei stabdytų priekyje važiuojanti transporto priemonė.
40. Transporto priemonėms važiuojant Pavojingose vietose pvz., durys, vartai, tarp sandėlių ir krovinių rietuvių siaurais pravažiavimais, važiuojant pro stovintį transportą ir kitą priešais esančią kliūtį, be to – apsisukant ir kitos neaiškios vietos – vairuotojas turi būti ypač atsargus ir sumažinti greitį iki minimalaus ir jei reikia įspėjamai signalizuoti, bei manevruoti taip, kad nekliudytų kliūties.
41. Draudžiama važiuoti, kai nematoma darbo zona.
42. Prieš pradėdamas važiuoti į priekį, atgal ar kitaip manevruodamas, vairuotojas privalo įsitikinti ar kelio ruožas yra laisvas, nėra arti žmonių ir užtikrinti visišką eismo saugumą. Jeigu transporto priemonė važiuoja atbuline eiga esant blogo matomumo sąlygoms arba sugedęs atbulinės eigos automatinis garso signalas (zumeris), už jos turi stovėti darbuotojas, signalizuojantis vairuotojui.
43. Draudžiama palikti transporto priemones įkalnėse ir nuokalnėse, sandėlių tarpduriuose, geležinkelio keliuose ir pervažose ir arčiau kaip 5 m iki jų, taip pat ne arčiau kaip 5 m iki krantinių krašto, palikti krautuvus su pakeltu kaušu, su kroviniu ant šakių.
44. Ne bendrovės transporto priemonės vairuotojui, jei transporto priemonė stovi ne numatytoje stovėjimo vietoje, draudžiama savavališkai išlipti iš transporto priemonės ir vaikščioti po Bendrovės teritorija išskyrus jei tai būtina vykdant tiesioginį darbą pervežant, pakraunant, iškraunant ar vykdant kitas funkcijas su transporto priemone.
45. Išlipusiam transporto priemonės vairuotojui taikomi šios instrukcijos IX skyriaus Reikalavimai pėstiesiems, esantiems Bendrovės teritorijoje.
46. Draudžiama savavališkai perduoti krovimo mašiną kitam asmeniui.
47. Tuo metu, kai pakraunami/iškraunami geležinkelio vagonai, be to, kai atliekami kokie nors darbai tarp, arba prie vagonų ir geležinkelio kelių, atsakingi darbuotojai, vadovaujantys šiems darbams, privalo pastatyti nustatytos formos stabdymo ženklus iš tos pusės, iš kurios galėtų atvažiuoti riedmenys– 50 m atstumu nuo kraštinių vagonų ar transporto priemonių darbo zonos. Jeigu šio atstumo negalima išlaikyti dėl techninių priežasčių, tai ženklas statomas ne arčiau kaip 15 m.
48. Prieš pradedamas krovos darbus, darbų vadovas turi nustatyti maršrutą ir transporto priemonių eismo tvarką, pritaikytą konkrečioms darbų atlikimo sąlygoms; pastatyti ženklus ir aptvarus darbo zonoje, ir instruktuoti vairuotojus dėl eismo maršruto.
49. Darbų vadovas privalo skirti signalizuotojus, kurie vadovautų transporto priemonių eismui blogai matomuose kelių ruožuose.
50. Autokrautuvais, vilkikais ir kitomis transporto priemonėmis draudžiama dirbti krantinėse, ant rampų, kur nėra ratų atmušų arba jos sugadintos ir negalės tinkamai atlikti savo funkcijos.
51. Važiuoti ir dirbti su atviro tipo krautuvais, atidarytomis autokrautuvo kabinos durimis draudžiama, jei vairuotojas nėra užsisegęs kabinoje įrengto saugos diržo ir kabinos durys nėra tinkamai užfiksuotos.
52. Transportuojant krautuvu didelių gabaritų krovinį, arba jis be aprišimo (pritvirtinimo), kuris užstoja matomumą vairuotojui, jį rekomenduojama vežti lėtai, žingsnio tempu prieš jį turi eiti specialiai skirtas darbuotojas, kad būtų išvengta susidūrimų su kitomis transporto priemonėmis.
53. Krovoje ir aptarnavime nedalyvaujančioms transporto priemonėms draudžiama važiuoti į portalinių kranų bėgių ribojamą ruožą.
54. Transporto priemonių vilkimas ir vežimas:
54.1. Vilkti standžia arba lanksčia vilktimi vieną mašiną kita, galima tik tada, kai tvarkingi abiejų mašinų vairo mechanizmai ir stabdžiai.
54.2. Velkamosios ir velkančiosios transporto priemonės vairuotojai turi turėti vairuotojo pažymėjimus, suteikiančius teisę vairuoti atitinkamas transporto priemones.
54.3. Transporto priemonė, kurios vairo mechanizmas sugedęs, vežama užkelta ant vilkiko platformos arba, tik uosto technika, jos priekį arba galą užstropavus lynais ir pakėlus kitu krautuvu.
54.4. Lanksčios vilkties ilgis turi būti nuo 4 m iki 6 m, ji turi būti pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis (skydeliais) arba turi būti ryškios spalvos ir ne siauresnė kaip 50 mm. Standi vilktis neturi būti ilgesnė kaip 4 m.
54.5. Velkamoji arba tik uosto technika, jos priekį arba galą užstropavus lynais ir pakėlus kitu krautuvu, transporto priemonė bet kuriuo paros metu turi važiuoti su įjungta avarine šviesos signalizacija. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji neveikia, velkamosios transporto priemonės gale arba vežamos transporto priemonės dalyje, atsuktoje prieš transporto priemonių judėjimo kryptį, turi būti kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas.
55. Draudžiama iš transporto priemonių išmesti kokius nors daiktus, pralieti tepalus, kurą ir kitaip teršti aplinką.
56. Sustoti ir stovėti draudžiama:
56.1. geležinkelio pervažose ir techniniuose pravažiavimuose;
56.2. pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m iki jų;
56.3. ant vejos, šaligatvio;
56.4. ant pėsčiųjų tako, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų taku;
56.5. ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui;
56.6. statyti automobilius, krauti bet kokius daiktus ar montuoti įrengimus ant krantinės krašto iki pirmojo bėgio (jei jo nėra – 4 m. atstumu nuo krantinės krašto);
56.7. krovos zonose, išskyrus krovoje dalyvaujančias transporto priemones.
57. Priverstinai sustojęs, ten kur sustoti (stovėti) draudžiama, vairuotojas turi įjungti avarinę šviesinę signalizaciją (pastatyti avarinio sustojimo ženklą) ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio.
58. Įvažiuoti į AB “Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” teritoriją leidimas atimamas ir naujas neišduodamas tokiais atvejais:
58.1. jei transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų, kitų svaiginamųjų medžiagų arba neturi su savimi pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę;
58.2. transporto priemonės vairuotojui pažeidus kelių eismo taisykles; 58.3. jei transporto priemonės vairuotojas sukėlė avarinę situaciją arba dėl vairuotojo kaltės įvyko autoįvykis.
5. Skyrius. Reikalavimai dviračių, elektrinių mikrojudrumo priemonių vairuotojams
59. Rangovams ir lankytojams bedrovės teritorijoje, be atskiro leidimo, draudžiama važinėti dviračiais ir elektrinėmis mikrojudrumo priemonėmis.
60. Dviračio, elektrinio mikrojudrumo priemonės (toliau dviračio) vairuotojui leidžiama važiuoti teritorijoje tik techniškai tvarkingu (tvarkingi stabdžiai, vairo mechanizmas, ratai, šviesos elementai ir t.t.) dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas , iš abiejų šonų – oranžiniais šviesos atšvaitai arba kiti šviesą atspindintys elementai.
61. Važiuojant tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti balto šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas.
62. Dviračio vairuotojas privalo dėvėti rūbus arba ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas.
63. Dviračio vairuotojas privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dirželiu apsauginį šalmą.
64. Darbuotojams kurie nėra susiję su krovos darbais, darbų kontrolę arba įrengimų aptarnavimu ir remontu draudžiama dviračiais važinėti krovos zonose.
65. Aptarnaujančios įmonės, rangovai ir subrangovai į krovos zoną dviračiu gali patekti tik jeigu joje atlieka atitinkamus darbus prieš tai suderinę su objekto vadovu.
66. Dviračio važiavimo greitis krovos zonose turi būti apribojamas iki minimalaus. Važiuojant, manevruojant tarp transporto priemonių išlaikyti saugų atstumą iki jų, kad transporto priemonei netikėtai pajudėjus arba pakeitus važiavimo kryptį būtų galima saugiai sustoti arba pasitraukti į saugią vietą.
67. Dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, geležinkelio bėgius, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams.
68. Dviratininkas turi būti atsargus važiuodamas blogo matomumo sąlygomis, išvažiuodamas iš už rietuvių, pastatų ar kitų statinių, pravažiuodamas pro atidarytus sandėlių vartus ir duris.
69. Dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.
70. Vietose (pvz. pervažose), kur eismą reguliuoja šviesoforai, dviračių vairuotojai privalo paisyti šviesoforų signalų.
71. Kertant bėgius, važiuoti kuo stačiau bėgių atžvilgiu, kad išvengti galimo ratų slydimo bėgiu ir dviratininko griūties.
72. Dviračių vairuotojams draudžiama:
71.1.važiuoti dviračiu esant slidžiai kelio dangai (plikledis, lijundra, sniegas ir panašiai) jei ant dviračio nėra sumontuotos dygliuotos padangos;
71.2. važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;
71.3. vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;
71.4. vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
71.5. būti velkamiems kitų transporto priemonių;
71.6. vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;
71.7. važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones;
71.8 važiuoti žiema, kai keliai padengti sniegu ar ledu.
6. Skyrius. Reikalavimai pervežant žmones bendrovės teritorijoje
73. Žmonių pervežimas atliekamas tik tam skirtomis transporto priemonėmis, žmonių skaičius neturi viršyti sėdimų vietų skaičiaus;
74. Bendrovės darbuotojams ir kitiems asmenims draudžiama važiuoti transporto priemonėse, kuriose neįrengtos specialios vietos sėdėjimui, ant laiptelių ir pan. Važiuoti galima tik toje transporto priemonėje, kurioje yra gamykloje įrengta sėdėjimo vieta.
75. Važiuojant transporto priemonei draudžiama žmonėms įsėsti į ją ir išlipti iš jos. Išlipti ir įlipti galima tik transporto priemonei sustojus.
76. Kiekvienas asmuo, išlipęs iš transporto priemonės, privalo nedelsiant pasitraukti į saugų 5 m atstumą, kad netikėtai pradėjusi važiuoti į priekį, atgal ar kitaip manevruoti transporto priemonė jo netraumuotų.
7. Skyrius. Geležinkelio transporto eismas bendrovės teritorijoje
77. Eiti leidžiama tik šalikele arba sankasos kelkraščiu, nutolus ne mažesniu kaip 2,5 m atstumu nuo kraštinio bėgio
78. Pereiti kelius reikia statmenai, prieš tai įsitikinus, kad nėra artėjančių riedmenų.
79. Pereinant kelią prieš stovinčius riedmenis, reikia atsiminti, jog jie gali pajudėti, be to, nepamiršti, kad gretimais keliais taip pat gali važiuoti traukiniai. Išeinantys į kelią iš už platformų, kelio ir kitų įrengimų, privalu iš anksto įsitikinti, ar nėra važiuojančių riedmenų.
80. Apeiti kelyje stovinčius riedmenis leidžiama ne arčiau kaip per 5 m nuo galinio vagono. Eiti tarp stovinčių riedmenų galima esant ne mažesniam kaip 10 m atstumui tarp jų.
81. Į vagoną galima lipti arba išlipti tik riedmenims pilnai sustojus ir tik krovos darbus atliekančiam personalui; lipant abiem rankomis laikytis už turėklų, lipti (išlipti) tik veidu pasisukus į vagoną.
82. Jei būnant geležinkelio kelyje pastebite, kad atvažiuoja geležinkelio riedmenys, reikia būtinai pasitraukti į šalikelę ne arčiau kaip 2,5 m nuo kraštinio bėgio.
83. Pravažiavus riedmenims prieš išeinant į kelią, būtina įsitikinti, kad nei iš vienos, nei iš kitos pusės neatvažiuoja kiti riedmenys.
84. Būnant ankštose vietose, kai iš abiejų kelio pusių yra aukšti peronai, platformos, pastatai, tvoros ar sniego tranšėjos, būtina iš anksto numatyti vietas, į kurias reikės pasitraukti iš kelio artėjant traukiniui.
85. Draudžiama:
85.1. Lįsti po vagonais, vilkti po jais daiktus, lipti per automatinės sankabos įtaisus ir eiti tarp vagonų, stovinčių arčiau kaip 10 m vienas nuo kito;
85.2. Vaikščioti ten, kur yra iešmų mechanizmai;
85.3. Eiti ar bėgti per kelią prieš artėjantį traukinio sąstatą ar lokomotyvą;
85.4. Sėsti ant bėgių, pabėgių galų, balasto bėgių vėžėje ir tarpukelėje, taip pat ant atsarginių bėgių stelažų;
85.5. Pereinant kelius stotis ant bėgių, į tarpą tarp rėminio bėgio ir smailės arba tarp kryžmės slankiosios šerdies ir kryžmės atlankos;
85.6. Sandariai užsidengti ausis (klausytis ausinuko ir pan.) – taip galima neišgirsti artėjančio traukinio ar kito geležinkelio riedmens.
86. Stovinčius vagonus apvažiuoti ne mažesniu kaip 5 m atstumu nuo jų, o pro stovinčius atkabintus vagonus važiuoti tik tuo atveju, jei atstumas tarp jų ne mažesnis kaip 10 m. Važiuoti pro stovinčių mažesniu atstumu vagonų tarpą leidžiama tik esant atribojimo ženklams, draudžiantiems manevruojančių sąstatų judėjimą pravažiavimo kryptimi.
87. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.
88. Duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui. Transporto priemonei priverstinai sustojus geležinkelio pervažoje, vairuotojas privalo nedelsdamas išlaipinti keleivius, imtis visų veiksmų transporto priemonei iš geležinkelio pervažos patraukti, o jeigu jos patraukti nepavyksta, – duoti signalus artėjančios bėginės transporto priemonės mašinistui. Stabdymo signalu laikomas rankos sukimas ratu šviesiuoju paros metu – su ryškiaspalviu gerai matomu daiktu, o tamsiuoju paros metu – su fakelu arba žibintu. Važiuojant per geležinkelio pervažą draudžiama:
88.1. perjungti pavaras;
88.2. lenkti vienai transporto priemonei kitą;
88.3. įvažiuoti į geležinkelio pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti geležinkelio pervažoje;
88.4. sustoti.
8. Skyrius. Dėl kelių uždarymo tvarkos, atliekant kelių ir geležinkelio statybos – remonto darbus
89. Jei yra būtina remontuoti betoninę dangą, kranų bėgius ir atlikti kitus darbus, tiesiogiai nesusijusius su geležinkelio kelių remontu, bet trukdančius geležinkelio transporto eismui, padalinio, kuriame bus atliekami darbai, vadovas ne vėliau kaip 11 val. prieš pradedant darbus, privalo pranešti bendrovės Krovos planavimo vadovui. Atliekant automobilių kelių remonto darbus, remontuojamas ruožas turi būti atitvertas betoninėmis sienelėmis ir “stop” juosta. Visiškai uždarius eismą remontuojamame kelyje turi būti iškabintas informacinis kelio ženklas 628 “Apylankos schema” arba ženklas “Apylankos kryptis”.
89.1. Pastaba. Susidarius avarinei situacijai, klausimą dėl geležinkelio kelių uždarymo sprendžia AB Lietuvos geležinkeliai įgalioti asmenys. Jeigu priimamas sprendimas uždaryti kelius, tai įrašoma paros darbo plane. Toliau darbai atliekami vadovaujantis šios instrukcijos nuostatomis.
90. Bendrovės Krovos planavimo vadovui atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, sprendžia klausimą dėl geležinkelio kelių uždarymo ir praneša apie tai Bendrovės Geležinkelio operacijų apskaitos vadybininkui.
91. Bendrovės Geležinkelio operacijų apskaitos vadybininkas jeigu paros darbo plane nėra įrašo apie uždaromus geležinkelio kelius pateikia LTG CARGO Manevrų stotyse planavimo grupės specialistams Klaipėdos („Draugystės“) geležinkelio stotyse pranešimą raštu, kuriame nurodoma, kuriam laikui numatoma uždaryti geležinkelio kelius.
92. Patvirtinus paros darbo planą ir iš anksto gavus leidimą atlikti darbus, kelių ir geležinkelio statybos-remonto atliekančios įstaigos darbų vadovas turi teisę pradėti darbus tik gavęs geležinkelio kelyno budėtojo sutikimą ir atitvėręs vietą, kurioje bus atliekami darbai. Draudžiama atlikti darbus neatitvėrus darbo vietos. Bendrovės darbų vadovas, dalyvaujant darbų vadovui , turi patikrinti ar teisingai atitverta vieta, kur vyks darbai.
93. Darbų vietos atitvėrimui naudojami sustojimo ženklai (raudonas stačiakampis baltame fone), kurie statomi ant kelio ašies ne mažiau kaip 50 m atstumu nuo kliūties ribos. Tamsiu paros metu ir esant blogam matomumui (rūkas), vietoje jų gali būti naudojami raudoni žibintai.
94. Apie keliuose atliekamus darbus kelyno budėtojas informuoja traukinių derintoją, šilumvežio mašinistą, perėmusį pamainą kelyno budėtoją, – jeigu darbai nebaigiami iki pamainos paros plane nurodyto termino.
95. Už tvarkomą vietą geležinkelio kelių zonoje atsako ten dirbančių organizacijų darbų vadovai. Jie privalo užtikrinti darbų saugą ir saugaus eismo taisyklių reikalavimus. Pabaigus darbą, darbų vadovas turi sutvarkyti aplinką, nuimti nešiojamus ženklus ir pranešti kelyno budėtojui.
9. Skyrius. Reikalavimai pėstiesiems, esantiems bendrovės teritorijoje
96. Asmenys, esantys Bendrovės teritorijoje, privalo nepamiršti, kad Bendrovės teritorija yra padidinto pavojaus zona. Specifinės sąlygos: krovos darbai, dirbantys portaliniai kranai, intensyvus krovimo mašinų, kitų krovininio transporto ir įleidžiamų į teritoriją lengvųjų automobilių, geležinkelių transporto eismas, vandens akvatorijos artumas.
97. Einant į krovos zonas, būtina užsidėti apsauginį šalmą ir ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, tačiau tai nesuteikia teisės būti krano darbo zonoje jei asmuo nedalyvauja krovos darbuose. Neturit apsauginio šalmo ir ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, draudžiama eiti i krovos zonas.
98. Pėstieji Bendrovės teritorijoje privalo vaikščioti tik šaligatviais, pėsčiųjų takais, o kur nėra – eiti viena eile kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu prieš transporto eismą, atidžiai stebint iš priekio atvažiuojantį transportą ir laiku pasitraukti nuo kelio į kairę pusę. Tamsiu paros metu vaikščioti tik gerai apšviestomis vietomis ir kur pėstysis būtų gerai matomas kitiems eismo dalyviams, taip pat dėvėti darbo rūbus su šviesą atspindinčiais elementais.
99. Eiti išilgai geležinkelio kelio reikia tarpukeliu ir ne arčiau kaip 2,5 m nuo išorinio bėgio krašto.
100. Žiemos metu vaikščioti tik pagrindiniais pėstiesiems skirtais šaligatviais ir takais.
101. Kelius kirsti tik per pažymėtas pėsčiųjų perėjas arba statmenai, jeigu nėra artėjančių transporto priemonių.
102. Saugos sumetimais einant nereikia lipti ant požeminių komunikacijų šulinių liukų dangčių viršaus.
103. Pėstiesiems draudžiama :
112.1 būti kelių važiuojamojoje dalyje;
112.2 būti po keliamu, nuleidžiamu, kabančiu arba perkeliamu kroviniu;
112.3 būti autokrautuvų, automobilių, savaeigių mechanizmų ir kitų transporto priemonių judėjimo ( darbo) kelyje;
112.4 būti krovos darbų zonose;
112.5 būti ir eiti prie krantinės krašto;
112.6 eiti pro pat stovinčias transporto priemones. Apeiti jas galima tik įsitikinus, kad vairuotojas neketina važiuoti į priekį ar atgal ir mato pėsčiąjį.
104. Artinantis prie krovos darbų zonų imtis priemonių kad kiti eismo dalyviai ir krovoje dalyvaujantys asmenys žinotų apie pėsčiojo buvimą (pvz. informuoti radijo stotele), atidžiai stebėti keliamus, nuleidžiamus ar perkeliamus krovinius, krovimo mašinas ir būti saugiame atstume.
105. Labai pavojinga eiti pro krovinių rietuves, ypač kai ant jų vyksta krovos darbai. Nuo rietuvių gali nukristi atskiri kroviniai. Eiti pro pat rietuves draudžiama .
106. Lipti į laivą ir iš laivo į krantinę galima tik tvarkingais trapais, įsitikinus, kad jie tvirtai pritvirtinti.
107. Lipant ir nulipant trapu draudžiama ką nors nešti rankose. Rankomis būtina laikytis už trapo turėklų.
108. Lipant trapu draudžiama:
108.1. lipti, jei virš trapo keliami kroviniai;
108.2. eiti “koja į koją”;
108.3. eiti prieš “srovę”;
108.4. nušokti nuo paskutinio trapo laiptelio į krantinę;
108.5. susigrūsti ant trapo.
109. Jeigu žmogus įkrito į vandenį, kiekvienas pastebėjęs turi mesti jam gelbėjimo priemones, kurias galima rasti ant portalinio krano portalo iš marių puses arba pačio laivo, ir balsu duoti pagalbos signalą “žmogus už borto”.
110. Asmenys, esantys Bendrovės teritorijoje privalo turėti asmens dokumentus, leidimą ir pateikti juos tikrinantiems darbuotojams.
10. Skyrius. Reikalavimai įvykus eismo įvykiui
111. Įvykus nelaimingam atsitikimui, autoįvykiui ar avarijai, vairuotojas turi nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę, suteikti pagalbą nukentėjusiam asmeniui, pranešti darbų vadovui, dispečeriui – pamainos vadovui tel. 9093 arba 9482 mob., +370 614 26971.
112. Transporto priemonės nejudinti iš vietos ir išlaikyti įvykio aplinkybes, kokios buvo įvykio metu. Jeigu, atsižvelgiant į gamybos sąlygas, transporto priemonės negalima palikti įvykio vietoje, tai dalyvaujant darbų vadovui ir liudininkams būtina užfiksuoti įvykio aplinkybes, o transporto priemonę pastatyti saugioje vietoje.
113. Bendrovės dispečeris – pamainos vadovas, gavęs pranešimą apie autoįvykį, avariją ar nelaimingą atsitikimą, privalo apie tai pranešti saugos darbe skyriui, jei reikia Bendrajam pagalbos centrui tel. 112
11. Skyrius. Atsakomybė
114. Darbuotojai, pažeidę šios instrukcijos reikalavimus, priklausomai nuo pažeidimo ir pasekmių, atsako Lietuvos Respublikos ir Bendrovės teisės aktų nustatyta tvarka.