Po vėjo energetikos parodos „WindEnergy Hamburg“: „KLASCO linksniuojama net nesireklamavus“
Dar gegužės mėnesį Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė investicinę sutartį, pagal kurią bus vystoma uosto infrastruktūra, reikalinga planuojamai jūrinių vėjo elektrinių plėtrai. Uosto direkcija įsipareigojo Smeltės pusiasalyje įrengti infrastruktūrą, kad čia būtų galima vystyti jūrinių vėjo elektrinių ir jų komponentų gamybos, surinkimo ar sandėliavimo veiklą, o KLASCO – įrengti atitinkamą suprastruktūrą, įsigyti specialią krovos techniką.
Šio projekto pagrindu jungtinė koncerno „Achemos grupė“ ir bendrovės KLASCO komanda lankėsi Vokietijoje vykusioje tarptautinėje vėjo energetikos parodoje „WindEnergy Hamburg 2022“, kurioje buvo pristatomos naujausios šio sektoriaus tendencijos ir naujovės.
„Parodoje, kuri įvyko po 4 metų pertraukos, susitikome su potencialiais klientais ir partneriais. Parodą vertinu labai teigiamai, nes jau šią savaitę pasipylė bendradarbiavimo užklausos“, – po vizito Hamburge džiaugėsi KLASCO komercijos direktorius Tomas Mačiulskis.
Kartu parodoje lankęsis koncerno „Achemos grupė“ investicinių projektų vadovas Benas Kryževičius pasakojo, kad kasdien uosto veikloje sprendžiant geopolitinių iššūkių iškeltas užduotis ir susikoncentravus į požiūrį, kad uostas – krova, gali nepamatyti, koks gyvenimas verda už uosto vartų.
„Tik apsilankius tokio lygio parodoje suvoki, kokia didelė yra jūrinių vėjo jėgainių pramonės šaka ir kad būtent dabar yra tas laikas, kai ji auga šuoliais. Šiuo metu yra daugybė planuojamų įrengti vėjo parkų Baltijos jūroje, neskaitant didžiulių projektų Lenkijoje, Baltijos jūros šiaurės rytų dalyje galime suskaičiuoti apie 12 numatomų projektų. Tuo tarpu uostų, galinčių perkrauti jūrines vėjo jėgaines ir jų elementus, šiame regione nėra“.
Pasak jo, daugumos vystytojų dėmesys vis labiau krypsta į Baltijos uostus ne tik dėl būsimų projektų, bet ir dėl vietos trūkumo jau funkcionuojančiuose Baltijos ir Šiaurės jūrų uostuose. Klaipėdos uostas ir KLASCO traukia vystytojų dėmesį dar net nesireklamavus.
„Todėl tiek uostui, tiek KLASCO išlieka viena labai svarbi užduotis – komunikuoti, kad mes ateiname į sektorių, mes greitai būsime pasirengę ir – svarbiausia – tai padaryti pirmiems tarp Baltijos šalių, ne viešais pareiškimais, bet konkrečiais darbais. Reikia suprasti, kad galimybės Lietuvai, uostui ir KLASCO neapsiriboja ties Lietuvos jūrinių vėjo jėgainių parko projektu, planuojamu 2028 m. Galimybės yra dabar, čia, už uosto vartų, reikia tik kuo greičiau joms pasiruošti ir jomis pasinaudoti“, – sakė B. Kryževičius.