-
- AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) yra aukšto technologinio lygio uosto įmonė.
Pagrindinė ir didžiausia Klaipėdos uosto krovos kompanija valdo vienintelę uosto jūrų perkėlą, giliausias sausakrūvio uosto krantines, turi plačiausias krovos galimybes uoste. Atliekami stividoriniai darbai: skystų, birių, generalinių krovinių krova; ro-ro terminalo paslaugos. Krovinių sandėliavimas, ekspedicinės ir logistikos paslaugos.
AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) išsivystė iš Klaipėdos prekybos uosto.
Lietuvos pramonininkų konfederacija už spartų gamybinį ir technologinį augimą 2000 ir 2005 metais KLASCO suteikė sėkmingai dirbančios įmonės statusą. 2007 metais Lietuvos logistikos įmonių asociacija apdovanojo KLASCO pirmą kartą įsteigtu prizu už pasiekimus logistikos srityje. Keletas įmonės specialistų yra įvertinti jūrų transporto darbuotojo garbės ženklu.
Atsinaujinimo ir verslo dinamikos požiūriu didžiausia Klaipėdos uosto krovos kompanija yra pripažinta verslo lyderė. KLASCO užima daugiau kaip trečdalį uosto paslaugų rinkos. Gamybos efektyvumas, socialinė atsakomybė ir lankstus verslas daro reikšmingą įtaką Klaipėdos uosto ekonomikai ir rezultatams.
Plačiau apie bendrovę >
-
2012-01-23
KLASCO investuoja į žmones ir technologijasAB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) praėjusiais metais į plėtrą investavo per 30 milijonų litų, didžiausia investicija - 23,5 mln. litų kainavęs grūdų terminalas. Šiemet planuojama investuoti iki 35 milijonų litų, didžioji dalis lėšų turėtų būti skiriama naujo birių trąšų sandėlio statybai. Didėjant kompanijos investicijų mastui, darbuotojų lojalumas stiprinamas socialinėmis garantijomis.2012-01-05
„Achemos grupės“ vadovas: svarstėme trauktis iš Lietuvos, ir ne kartą„Nenoriu įžeisti mūsų verslo banginių, tačiau Lietuvoje jie negali vadintis oligarchais, tam čia per mažai erdvės“, – teigia Arūnas Laurinaitis, koncerno „Achemos grupė“ viceprezidentas, atliekantis prezidento funkcijas. Apskritai Lietuvoje formuojamas negatyvus požiūris į verslą, valdžia meldžiasi užsienietiškam doleriui, paniekindama litą, nors verslas sukrauna veik 72 proc. nacionalinio biudžeto.
